AutoCAD linijos pagal užsakymą #1

AutoCAD linijos pagal užsakymą #1

  • Paskelbta: ’09 balandžio 25
  • Atsiliepimai: Tylu ramu

Būna kai braižant autocadu prireikia nestandartinio žymėjimo arba esami variantai tiesiog netinka. Tenka tvarkyti pačiam. Gerai kai nesigilinant užtenka nukopijuoti panašios stilistikos liniją ir joje pakeičiant kelis elementus. Pvz. iš —GAS—GAS—GAS— padarant —X—X—X—X— ar —V10—V10—V10—.
Atsiraitojam rankoves ir lendam į autocad’ą.

1. Renkamės linjų tipą>Other. Taip pat galima rašyti komandą „linetype“ ar „lt“.

2. Atsidaro linjų stilių redaktorius, kuriame matome į brėžinį įkrautus stilius.  Renkamės Load, kad įkrautumėm papildomų stilių.

3. Atsidariusiame lange matome naudojamą linijų stilių saugojimo rinkmeną (khm… tipo failą). Linijų stilių bibliotekos saugomos su LIN plėtiniu. Matome visus… faile esančius stilius. Spaudžiam File…

4. Atsidariusiame lange matome esamas linijų stilių bibliotekas. Kurios turėtų rastis C:Documents and Settings[vartotojo vardas]Application DataAutodesk[autocad’o aplankas]enuSupport aplanke. Galimą įkrauti atskiras bibliotekas, jei saugoma pagal temas ar naudojimo specifiką, bet taip pat galima tiesiog redaguoti naudojamą, šiuo atvėju acadiso.lin .  Pasirenkame acadiso.lin ir atidarome su notepad’u (Pasirinkus acadiso.lin spragtelim pelei už dešinės, susirandam Open arba Open with.. ir pasirenkam Notepad).

5. Mus pasveikina anglų kalba lydima iš pirmo žvilgsnio cyberhieroglifai. Slenkam į apačia.

6. Kūrėjų nurodyta vietą kur dėl tvarkos ir apsaugos nuo galimų galvos skausmų turetų būti prirašomi stiliai, kaip šiuo atvėju griaunama1 ir griaunama2.

7.  Sintaksė:  *[pavadinimas],[ aprašymas]

  • Linijos stiliaus pradžia žymima žvaigde *.
  • Pavadinimas – na čia matyt viskas aišku. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, bet nenaudojant tarpų.
  • Aprašymas – dažniausiai linijos koncepcijos ar išplėsto pavadinimo užrašymas.

8. Sintaksė:  A,[kartojamas atkarpos kodas]

  • A- nurodo linijos lygiavimo vietą ir kur bus jungiamas kartojamos atkartpos galas su kitos atkarpos pradžia.
  • , – simboliai skiriami kableliu, nenaudojant tarpų.
  • Teigiami skaičiai – nurodo linijos ilgį naudojamais matavimo vienetais (units).
  • Neigiami skačiai – nurodo tarpo atstumą naudojamais matavimo vienetais.
  • Kadangi simboliai skiriami kebleliais, todėl skaičių trupmeninė dalis skiriama tašku.
  • Rašome po vieną segmentą.
  • Taupant vietą, kadangi ilgiausia linija gali susidėti tik iš 47 simbolių, galima rašyti tik trupmeninę dalį be 0. Pvz.: vietoj 0.25 tiesiog .25
  • Taškas – taškas žymimas 0 (nes neturi ilgio)

Pvz.:
*BORDER, Border __ __ . __ __ . __ __ . __ __ . __ __ .
A,.5,-.25,.5,-.25,0,-.25

Prireiku raidinio ar simbolių žymėjimo linijoje, o ne tik brukšnių, tarpų ir taškų…

9. Sintaksė:  [„[simbolis]“,[simbolio rinkmena],x=[x],y+[y],s=[dydis],r=[pasukimas]]

  • Simbolis – gali būti paprastas raidžių rinkinys (pvz.: GAS) arba sudėtingeas ar ne visai, bet ne standartinis simbolis/ženklas, kurio nubraižymas užrašomas kodavim ir išsaugomas atskirame ar simbolių/formų bibliotekos faile su plėtiniu .shx (pvz.: ltypesp.shx), tokiu atvėju rašome nestandartion simbolio pavadinimą nurodytame faile (pvz.: CIRC1).
  • Simbolio rinkmena – jei standartinis simbolis tai nieko jam nereikia ir užtenka rašyti standard, o jei kažkas mandro tai nurodomas failo, kuriame aprašytas simbolis pavadinimas (turėtų būti tam pačiam aplanke).
  • x ir y – nurodo simbolio orientaciją linijos atžvilgiu naudojamais matavimo vienetais, nes ne visada norime, kad būtų centruota.
  • s – simbolio mastelis.
  • r – pasukimo kampas lygiuojant su linija.

Pvz.:
*tekstas1,tekstas 1
A,20,[„LINIJA“,STANDARD,S=2.54,R=0.0,X=0,Y=.5],

*tekstas2,tekstas 2
A,12.7,-.5,[„LINIJA“,STANDARD,S=2.5,R=0.0,X=0,Y=-1.2],-11

Kadangi simboliai lygiuojami nuo savo apatinio kairiojo krašto, tai tenka pažaisti su skaičiais kol gaunamas norimas rezultatas.
Stiliaus tekstas1 tekstas eina virš linijos, todėl jam tereikia nustatyti aukštį linijos atžvilgiu, ty. pakelti nuo linijos kitaip jo apačia bus sulygiuota su linija.
Stiliaus tekstas2 tekstas eina per linijos vidurį, tam reikia tekstą nuleisti žemiau sulygiuojant jo centrą y ašyje.  x ašies atžvilgiu galima lygiuoti arba ne, priklauso  nuo kur skaičiuosim tekstui paliekamą tarpą. Paprasčiausias būdas po teksto simbolio palikti norimą tarpą skaičiuojant nuo teksto pradžios (kaip pvz. tekstas2).

10. Ir ką galima gauti? Na taip, kol kas dar nieko įspųdingo.

Taupant laiką galima sukurti stilių, visą linijos stiliaus info rašant tiesiai i komandų eilutę autocad’e. Ją autocad’as pats prirašo į savo stilių biblioteką. Plačiau

Papildymas
Linijos detaliajam planui:

*Naikinami_statiniai,Naikinami statiniai —-x—–x—-x—–x—-x—–x–
A,3,[„X“,STANDARD,S=1,R=0.0,X=0,Y=-0.4],5
*Naikinamu_sklypu_ribos,Naikinamu sklypu ribos —-///—–///—-///—–///—-///—–///–
A,3,[„///“,STANDARD,S=1,R=0.0,X=0,Y=-0.4],5
*Reglamento_riba,Reglamento riba —-0—–0—-0—–0—-0—–0–
A,3,-1,[CIRC1,ltypeshp.shx,x=-1,s=0.5]-1,5

Reglamento riba = pamažintas „FENCELINE1,Fenceline circle“



Komentuoti